- klastelėti
- klàstelėti, -ėja (-ia, -i), -ėjo intr. 1. sėstelėti: Gal užsirūstinote ant manęs ar kurių biesų?! – pagaliau supyko Arvydas ir klastelėjo ant suolo A.Vien. Ir aš čia pat, klastelėjęs atgal į krėslą, pasirašiau šią sutartį Vaižg. Narbutas be vieko klastelėjo ant lovos krašto Vaižg. Aleksys, pabaigęs daužyti savo pradalgius, klastelėjo parugėje Vaižg. Bet tuojau taip susigėdau, kad klastelėjau vietoje Vaižg. Švitra klastelėjo ant suolo J.Avyž. Žmona it nusilpusi klastelėjo ant žemės A.Vien. Ana labai pikta: jei tik prie jos klàstelėsi, tuoj gausi snukin Vžns. Katė tik klàstelėjo (tūptelėjo) prie žemės, paskui kad šoks!.. Ėr. 2. šliukštelėti, čiurkštelėti: Vieną sykį trenkė jį į aslą, net kraujas per burną klastelėjo! LzP.
Dictionary of the Lithuanian Language.